Analysis of backfat thickness measured at different locations on live pigs and their carcasses.

Darbo tikslas buvo išanalizuoti lašinių matavimo vietos, veislės, lyties įtaką kiaulių lašinių storiui bei nustatyti atskirų faktorių sąveikas. Buvo išanalizuoti dviejų veislių (senojo genotipo Lietuvos baltųjų ir Lietuvos vietinių kiaulių) 774 Kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje užaugintų ir ultragarso aparatu Piglog 105 prieš skerdimą įvertintų ir tų pačių paskerstų kiaulių skerdenų įvertinimo duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta, taikant SPSS paketo blokuotųjų duomenų dviejų faktorių dispersinę analizę (GLM Repeated Measures), analizuojant grupių tiriamuosius, kurie buvo vertinami pakartotinai (prieš skerdimą ir po skerdimo). Lietuvos vietinės kiaulės augo lėčiau, kilogramui prieaugio sunaudodamos daugiau pašarų, jų skerdenos buvo trumpesnės ir riebesnės negu Lietuvos baltųjų kiaulių. Kastratai augo intensyviau negu kiaulaitės, jų skerdenos buvo riebesnės. Atlikta lašinių storio, nustatyto įvairiuose matavimo taškuose, analizė parodė, kad lašinių storiui įtakos turi kiaulių veislė, lytis ir lašinių storio matavimo taškas. Nustatyta stipri lašinių storio matavimo vietos ir veislės sąveika. savo reikšmėmis panašiausi gyvų kiaulių ir jų skerdenų lašinių storio duomenys nustatomi, lašinius atitinkamai matuojant taške Fat 2 ir ties 10 šonkauliu. Todėl darant atranką, didžiausią dėmesį tikslinga atkreipti į gyvų kiaulių lašinių storį, nustatytą taške Fat 2, o turint artimų giminaičių, įvertintų kontrolinio penėjimo ir skerdimo būdu, – į skerdenų lašinių storį ties 10 šonkauliu.