The influence of automatic milking on milk yield and composition in cows.

Darbo tikslas – įvertinti pieno sudėties ir kokybės rodiklių pokyčius pradėjus taikyti automatizuotą melžimo (AM) būdą – melžimą robotu. Bandymo metu buvo vertinami 90 karvių pieno kiekio ir sudėties bei kokybės rodikliai melžiant į liniją (n = 45) ir melžiant robotu (n = 45), t. y. – automatizuotai. Duomenys rinkti 2008 metų sausio–2009 kovo mėnesiais viename Lietuvos pieno ūkyje. Tirtos įprasto ir automatizuoto melžimo charakteristikos bei pieno sudėties, kokybės ir produkcijos rodiklių kaita. Melžiant AM, A fazė buvo 40,5 proc. ilgesnė (p<0,001), o B – 10,01 proc. trumpesnė (p<0,001), nei melžiant į liniją. Bendra melžimo fazės trukmė, melžiant į liniją ir automatizuotai, nesiskiria. Automatizuotai karvės buvo geriau paruoštos melžimui. Šie skirtumai siejasi su tam tikru adaptacijos laikotarpiu, kuris pastebėtas įdiegus AM ir pasireiškia padidėjusiu SLS (somatinių ląstelių skaičiumi). Melžiant automatizuotai, karvės pamelžiamos 8,6 proc. (p<0,001) greičiau, primelžiama 18,5 proc. daugiau pieno (p<0,001), jame yra 0,08 proc. daugiau (p<0,01) baltymų, 0,09 proc. daugiau (p<0,05) riebalų ir 21,8 proc. didesnė urėjos (p<0,001) koncentracija. Pradėjus melžti automatizuotai, SLS, palyginti su paskutiniais septyniais mėnesiais prieš įdiegiant sistemą ir su septyniais mėnesiais ją įdiegus, padidėjo 12,4 proc. (p<0,001). Ketvirtą AM mėnesį pastebėtas antrasis SLS pagausėjimas, bet somatinių ląstelių buvo 11,2 proc. mažiau (p<0,001), nei tik pradėjus taikyti šį melžimo būdą. Vertinant SLS septynis AM mėnesius, matyti šio rodiklio mažėjimo tendencija.