Studies of 137cs transfer in soil‐fern system

Papartis efektyviai akumuliuoja radionuklidus, taip pat ir 137Cs. Šiame darbe palyginami 137Cs ir jo cheminio-biologinio analogo gamtinės kilmės 40K kaupimosi augaluose, turinčiuose skirtingą šaknų sistemą (paparčiai, žolė) ir neturinčiuose šaknų sistemos (samanos) koeficientai. Bandiniai imti 1994 m. ir 1997–2000 m. po Černobylio AE avarijos 137Cs užterštuose Lietuvos regionuose. Tiriamas plačiausiai Lietuvoje paplitęs kelminis papartis (Dryopteris filix-mas). Paparčiai kaupia 137Cs efektyviau negu žolės arba samanos, vidutinis 137Cs savitasis aktyvumas juose nustatytas 180±60 Bq×kg–1, kaupimosi koeficientas – 0,074 m2×kg–1. Labiausiai 137Cs susikaupia paparčio stiebe (200±90 Bq×kg–1, kaupimosi koeficientas – 0,087 m2×kg–1). 137Cs kaupimosi augaluose efektyvumui įtakos turi kalio kiekis dirvožemyje. 137Cs ir 40K savitųjų aktyvumų santykis paparčiuose yra didesnis negu šis santykis dirvožemyje, tai rodo, kad paparčiai geriau įsisavina 137Cs nei 40K. Galima teigti, kad paparčiai išvalo iš dirvožemio 137Cs, nes šis cheminis elementas gausiau kaupiasi stiebe negu šaknyse.