Contemporary approach to pharmacological and clinical aspects of novel antidepressants

Depresija tai dažna liga, kuria suserga didelis skaičius žmonių įvairiose pasaulio šalyse. Naujausi tyrinėjimų duomenys rodo, kad, negydant depresijos, vėliau gali kartotis sunkesni epizodai, kurių gydymui reikės didesnių kaštų. Pirmieji antidepresantai, tricikliai antidepresantai ir monoaminooksidazės inhibitoriai, klinikinėje praktikoje pradėti vartoti šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Reikalavimai naujiems antidepresantams užregistruoti buvo nuolat griežtinami, ir tai užtikrino naujų dabar vartojamų antidepresantų kokybę. Šiuolaikinių antidepresantų klasifikacija pagrįsta veikimo mechanizmais, kurie nulemia antidepresinį poveikį. Farmakodinaminė klasifikacijos sistema turi pranašumų, kadangi apima pažangias depresijos patofiziologijos teorijas. Antidepresantų veikimo mechanizmo esminių aspektų supratimas yra svarbus gydant depresiją, sustiprinant antidepresantų veikimą kitais vaistais, derinant su kitais antidepresantais arba antipsichotikais. Antidepresantų, kaip psichotropinių vaistų grupės, indikacijos yra labai plačios. Antidepresantų pradinis parinkimas įvairiose šalyse skiriasi, taip pat skirtingai parenka juos ir gydytojai. Atsižvelgiant į tam tikrus skirtumus ir apibendrinant įvairių autorių rekomendacijas, kokie antidepresantai turėtų būti pirmojo pasirinkimo, galima padaryti išvadą, kad antidepresanto parinkimas kiekvienam pacientui turi būti individualus. Nauji antidepresantai (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai, noadrenerginis ir specifinis serotonerginis antidepresantas, noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius, noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitorius ir kiti) yra saugūs ir gerai toleruojami. Naujų antidepresantų metabolizmas yra pranašesnis už monoamino oksidazės inhibitorių ar triciklių antidepresantų. [...].